Kristus ir pasaulio išminčiai
Iš mūsų pasaulio istorijos mes žinome daugelį didžių mokytojų, pranašų, mąstytojų, filosofų, kurie gyveno įvairiais laikmečiais ir įvairiose valstybėse, daugelis jų sukūrė savas filosofijos mokyklas ir religijas.Tyrinėdami filosofijos ir religijos istoriją, mes pastebėsime, kad Kristaus asmenybė smarkiai išsiskiria iš šios daugybės religinių veikėjų. Žemiau peržiūrėsime , tik keletą išskirtinių ypatumų, kurie vienareikšmiškai leidžia mums padaryti tokią išvadą.
- Pranašystės apie Kristaus gyvenimą ir jo veiklą. -
Skirtingai nei kitų pasaulio mokytojų ir filosofų Kristaus gimimas žemėje buvo išpranašautas dar prieš daugelį šimtmečių. Šalia to buvo išpranašauti smulkiausi jo gyvenimo ir veiklos faktai. Keletą jų matote žemiau esančioje lentelėje:
Įvykis Jėzaus Kristaus gyvenime Pranašystė Sen.T. Išsipildymas Nau.T.
Gimimo vieta - Betliejus Mch.5,1 Mt.2,4-8
Apie buvimą Egipte Oz.11,1 Mt.2,14
Patepimas Šventa Dvasia Iz.11,1-2 Jo.1,32
Galilėja - pagrindinė Kristaus veiklos vieta Iz.9,1-2 Mt.4,15-16
Jo priešprieša žmonių priesakams, Iz.29,13 Mk.7,6-9
kurie prieštarauja Dievo Įstatymui
Apie Judo išdavystę Ps.40,10 Mk.14,10
Kristų įvertino 30-čia sidabrinių Zch.11,12-13 Mt.26,15-16
Įžengimas į Jeruzalę Zch.9,9 Mt.21,5
Apie nukryžiavimą su nusikaltėliais Iz.53,12 Mt.27,38
Mesijo atstūmimas Iz.55,3 Jn.1,11
Kauliuko metimas dėl Jo drabužių Ps.22,19 Mk.15,24;Mt.27,35
Jėzaus palaidojimas turtingo žmogaus Iz.53,9 Mt.27,57-60
kapo rūsyje
* Ozėjo pranašystė - 755-725 m. iki Kr.
* Izaijo pranašystė - 745-685 m. iki Kr.
* Michėjo pranašystė - 740-700 m. iki Kr.
* Zacharijo pranašystė - 520-518 m. iki Kr.
- Dieviškoji Kristaus prigimtis -
Neivienas žemėje gyvenęs mokytojas ar pranašas niekada nėra sakęs, kad jis yra Dievas. Kristus pats save vadina Viešpačiu:<< Jėzus tarė:,, Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!'' (Jn 8,58)
Izraeliečiai labai gerai suprato, ką reiškia šie žodžiai <<Aš esu>> - jie reiškė: <<Aš Jehova, Aš Dievas>>. Dėl šito Kristus ir buvo nuteistas nukryžiuojant, todėl, kad judėjų akimis šie žodžiai reiškė piktžodžiavimą, ir joks žmogus negalėjo taip sakyti nei ant savęs, nei ant kito žmogaus, taip galėjo sakyti tiktai Dievas. << O Jėzus paklausė juos: ,,Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?'' Žydai jam atsakė:,, Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu.''>>
- Kristaus gyvenimas be nuodėmės -
Bet kurio religinio veikėjo biografijoje - Budos, Mahometo, Konfucijaus, Voltero ir daugelio kitų yra nuodėmingų pusių, kurių neslėpė jie patys ir jų pasekėjai.
Kristus gi, nugyveno savo žemiška gyvenimą be nuodėmės, tai liudija liudininkai ir Evangelijos. Jo gyvenimas buvo toks nepriekaištingas, kad spragų negalėjo rasti net Jo priešai.
- Žinių ir tiesos žinojimo pilnatvė -
Šioje vietoje bus įdomu pateikti pasaulio išminčių pasisakymus, apie jų individualaus pažinimo įvertinimą.
* Konfucijus: << Mes nežinom, kas yra gyvenimas, tai ar mes galim žinoti, kas yra mirtis?>>
* Sokratas: << Aš žinau, kad nieko nežinau>>.
* Platonas: << Ištikrūjų mes nieko nežinome>>.
* Buda mokė ilgalaikio tiesos pažinimo, susidedančio iš keturių etapų, dėka jo jis ir pats ją pažino. Anaiptol, numirė savo gyvenimo pabaigoje visiškai praradęs tikėjimą žmogumi.
* Mahometas save vadino, tik Alacho pranašu, kuriam Dievas atskleisdavo tam tikras tiesas ir žinias skirtas žmonėms.
Kristus skirtingai nei kiti, sakė:<<,, Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas...>> (Jn. 14,6)
Pasaulio išminčiai neslėpė, kad turi gana ūkanotą supratimą apie tiesą ir gyvenimą. Kristus gi sakė, kad turi visišką tiesos ir gyvenimo supratimo pilnatvę.
- Mokymo pilnatvė -
Bėgant laikui, įtakojant mintis gyvenimo patirties aplinkybėms, įvairių mąstytojų požiūriai evoliucionavo.
Šią tendenciją galima patikrinti tyrinėjant įvairių filosofų ir religinių veikėjų veiklą jų gyvenimo pradžioje ir pabaigoje. Pirmūjų veiklos metų darbai iš esmės skiriasi palyginti su žymiai vėlesniais, ir tai nekelia nuostabos: kiekviename žmoguje bėgant metams keičiasi būties problemų sprendimo būdai ir vertybės. Kristaus mokymas nežino evoliucijos ir prieštaravimų. Jis likdavo ir lieka nepakeičiamas, nepriklausomas nuo supančių mus realijų ir nuo laiko. Pats Viešpats apie tai pasakė: << Dievas nėra žmogus, kad meluotų, ar mirtingasis, kad keistų savo mintį. Tai argi jis neįvykdys, ką pažadėjo? Argi jis nepadarys, ką pasakė?>> (Sk. 23,19)
- Klaidos ir nukrypimai -
Bėgant amžiams, daugelio mąstytojų įsivaizdavimai apie tiesą neišlaikydavo laiko išbandymų ir užsimiršdavo. Juos pakeisdavo nauji žinovai ir religiniai veikėjai, jie kūrė savo mokymus, įkurdavo mokyklas, turėjo mokinių ir pasekėjų, savo ruožtu juos keitė kiti ir t.t.
Pavyzdžiui, indų Vedos kurias šiandien daugelis vadina <<išminties lobynu>> palyginus su <<vaikiška, primityvia Biblijos kalba>>, taip apibūdina Žemę: << Kai keletą milijonų metų atgal pasaulis pradėjo egzistuoti, jis turėjo plokščią trikampio formą, su aukštais kalnais ir daugeliu vandens telkinių. Jis laikėsi ant trijų dramblių galvų, kurie stovėjo ant vėžlio, kuris buvo ant gigantiškos gyvatės. Jeigu drambliai pradėdavo judėti, įvykdavo žemės drebėjimas>>.
Panašios klaidos, bandant paaiškinti visatos įstatymus ir žemės būties mechanizmą, sutinkamos visuose graikų, romėnų ir rytų filosofų darbuose. Tuo tarpu Biblijoje, kuri buvo rašoma, dar jiems negimus, nėra nei vienos klaidos ar nukrypimo, kai kalba eina apie pasaulio ir gamtos dėsnius. Šiandien, šiuo teiginiu yra įsitikinę daugelis pasaulio mokslininkų.
Duomenys iš Biblijos:
*Žemės forma
Viso pasaulio mokslininkai iki 15 amžiaus po Kr. buvo įsitikinę, kad Žemė yra plokščia.Tuomet Biblija, dar 8 amžiui iki Kr. tvirtino, kad Žemė yra apvali - <<Jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės...>> (Iz. 40,22), << Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko.>> (Job. 26,7)
- Kristaus mokymo vaisiai -
Indiją, tokią, kurią žinome šiandien, padarė induizmas; Kiniją - konfucionizmas; Japoniją - sintoizmas; JAV, Kanadą, Didžiąją Britaniją, Švediją ir eilę kitų Europos valstybių - protestantizmas; Pietų Amerikos valstybes, Italiją ir Ispaniją - kalalikybė; Rusiją Bulgariją, Jugoslaviją - pravoslavai; Jraną, Iraką, kitas arabų valstybes - islamas. Męs galime padaryti išvadas, kad Amerikos indėnų degradacija yra tiesiogiai įtakota žvėriškais stabmeldystės kultais, šiaurės tautų šamanizmu. Afrikoje - pirmykščiais religiniais kultais. Netgi tokia trumpa santrauka akivaizdžiai parodo, kad didžiausio klestėjimo pasiekė krikščioniškos valstybės, pirmiausiai valstybės išpažystančios protestantizmą, kuris yra daugiau artimas Kristaus mokymui, nei pavyzdžiui katalikiškos ar provoslaviškos valstybės.
Netgi istorikai, kurie yra ,,toli'' nuo krikščionybės, pripažindavo, kad būtent ji išgelbėjo senovės pasaulį nuo išsigimimo.
Biblijoje yra duotas labai geras patarimas, kaip tiesą atpažinti nuo melo:<<Jūs pažinsite juos iš vaisių.>> (Mt. 7,16). Įsidėmėkite, ne pagal žodžius, bet pagal vaisius. Ir ištikrūjų, išoriškai, praktiškai bet kuri filosofija ar religija dažnai atrodo labai viliojančiai ir gražiai, kiekviena iš jų pretenduoja į tiesą ir išskirtinumą. Ir tarp tokios daugybės būna sunku nustatyti, kur yra tiesa? Ir dažniausiai, tik laikas labai akivaizdžiai parodo, kokius vaisius atnešė tautoms, valstybėms ir atskirai kiekvienam žmogui, kuri nors filosofija, ar religija.
Daugiau sužinosite čia - http://nauka.bible.com.ua
