Netikintys ilgą laiką ginčijo Mozės autoryste Penkiaknygei. Jie tvirtino, kad Mozės įstatymas yra per daug pažengęs ir negalėjo būti parašytas tuomet,kai gyveno Mozė. Bet Viešpats ištikimas, ir 1902 m. Į dienos šviesą buvo iškeltas Hammurapio įstatymas. Tai pasisekė prancūzų ekspedicijai, Sūzų miesto liekanose. Didelis akmuo. Ilgis2,5m. 50cm pločio ir 50cm. storio. Šiek tiek ovalo formos, primenantis pirštą.
Tai gerai nušlifuotas juodas diorito akmuo,kuriame ir užrašyti Chammurapio įstatymai. Tai pats ilgiausias kada nors rastas tokio pobūdžio užrašas,jame yra apie 4000 eilučių. Viršutinėje dalyje vaizduojamas pats Chammurapis priimantis įstatymus iš saulės dievo šamašo. Chammurapis gyveno maždauk 2000 m. pr.m.e. Tai yra Abraomo laikais. Tai reiškia , daugiau nei 400 m. iki Mozės.
Kodeksas sudarytas is 282 straipsnių, pagrindinė tema - <<akis už akį>>. Įstatymai buvo kriminaliniai, administraciniai ir pilietiniai. Visa tai po stipria moralės samprata.
Pavyzdžiui:
Už neištikimybe buvo nuskandinami abu, ir vyras ir moteris.
Už vaikų vagystę – mirtis.
Gaisro atveju ,pagautas vagis, vagiantis degančiame name,buvo metamas iškart i ugni.
Jeigu sūnus keldavo ranką prieš tėvą, jam nukirsdavo abi rankas.
Taip pat buvo įstatymai dėl atsakingumo:
Jeigu gydytojas padarė nesėkmingą operaciją, jam nukirsdavo rankas.
Jeigu pastatytas namas sugriuvo ir žuvo jo šeimininkas,tai statybininkui buvo skiriama mirties bausmė.
Jeigu teisėjas keisdavo savo nuosprendį, tai jis turėjo sumokėti didelia baudą ir daugiau niekuomet negalėjo dirbti šio darbo.
Toliau, keletas įstatymų vertimų iš šio kodekso:
Tas,kuris apkaltino žmogų žmogžudyste ir negalėjo to įrodyti ,baudžiamas mirtiės bausme.
Jeigu žmogus apkaltino žmogų burtininkyste, bet negali to įrodyti, tuomet kaltinamasis turi pasinerti i upę. Jeigu nuskęs-kaltas. Reiškia kaltinantis gauna teise į jo namus. O jeigu nenuskęsta, - kaltininkui mirties bausmė ir jo namas pereina apkaltintam.
Už melagingą liudijimą teisme,kai reikalas susijęs su žmogaus gygybe – bausmė mirtis.
Už kito žmogaus mažamečio sūnaus vagyste – bausmė mirtis.
Už įsilaužimą į kito namus – bausmė mirtis.
Apiplėšimas baudžiamas mirtimi.
Jeigu žmogus išsisukinėja nuo karinės tarnybos – bausmė mirtis.
Jei dešimtininkas ar šimtininkas paėmė žmogų, kuriam nepriklauso šaukimas, arba priėmė karališkam žygiui samdinį,kaip pamainą – tai šis šimtininkas ar dešimtininkas baudžiamas mirtimi.
Draudžiama niokoti svetimą sodą. Bauda- ½ mina sidabro.
Draudžiama ganyti galvijus neleistinam lauke. Bauda – 20 gurų grūdų už kiekvieną ploto burą, jeigu tai nutiko ankstyvą pavasarį, arba 60gurų grudų, jeigu vasarą arba rudenį. Be to derlių nuo sugadinto lauko nuima pats piemuo.
Arendatoriaus apsaugą nuo gamtos stichijų - jie tais metais buvo atleidžiami nuo mokesčių.
Daugelio asirologų (mokslininkai kurie specializuojasi senoves Asirijos,Babilono,Mesopotamijos tyrimų srityje) nuomonė ,kad Chammurapis, gali būti Biblijoje aprašytas karalius Amrafelomas (Pradžios, 14 dalis ), karalius, prieš kurį kariavo Abraomas,gelbėdamas savo sūnėna Lotą.
Taigi, kaip visada , Biblija teisi. Archeologija eilinį kartą tai patvirtino: Mozė galėjo būti ir daugiau to, jis yra Penkiaknygės autorius.
.
Tai gerai nušlifuotas juodas diorito akmuo,kuriame ir užrašyti Chammurapio įstatymai. Tai pats ilgiausias kada nors rastas tokio pobūdžio užrašas,jame yra apie 4000 eilučių. Viršutinėje dalyje vaizduojamas pats Chammurapis priimantis įstatymus iš saulės dievo šamašo. Chammurapis gyveno maždauk 2000 m. pr.m.e. Tai yra Abraomo laikais. Tai reiškia , daugiau nei 400 m. iki Mozės.
Kodeksas sudarytas is 282 straipsnių, pagrindinė tema - <<akis už akį>>. Įstatymai buvo kriminaliniai, administraciniai ir pilietiniai. Visa tai po stipria moralės samprata.
Pavyzdžiui:
Už neištikimybe buvo nuskandinami abu, ir vyras ir moteris.
Už vaikų vagystę – mirtis.
Gaisro atveju ,pagautas vagis, vagiantis degančiame name,buvo metamas iškart i ugni.
Jeigu sūnus keldavo ranką prieš tėvą, jam nukirsdavo abi rankas.
Taip pat buvo įstatymai dėl atsakingumo:
Jeigu gydytojas padarė nesėkmingą operaciją, jam nukirsdavo rankas.
Jeigu pastatytas namas sugriuvo ir žuvo jo šeimininkas,tai statybininkui buvo skiriama mirties bausmė.
Jeigu teisėjas keisdavo savo nuosprendį, tai jis turėjo sumokėti didelia baudą ir daugiau niekuomet negalėjo dirbti šio darbo.
Toliau, keletas įstatymų vertimų iš šio kodekso:
Tas,kuris apkaltino žmogų žmogžudyste ir negalėjo to įrodyti ,baudžiamas mirtiės bausme.
Jeigu žmogus apkaltino žmogų burtininkyste, bet negali to įrodyti, tuomet kaltinamasis turi pasinerti i upę. Jeigu nuskęs-kaltas. Reiškia kaltinantis gauna teise į jo namus. O jeigu nenuskęsta, - kaltininkui mirties bausmė ir jo namas pereina apkaltintam.
Už melagingą liudijimą teisme,kai reikalas susijęs su žmogaus gygybe – bausmė mirtis.
Už kito žmogaus mažamečio sūnaus vagyste – bausmė mirtis.
Už įsilaužimą į kito namus – bausmė mirtis.
Apiplėšimas baudžiamas mirtimi.
Jeigu žmogus išsisukinėja nuo karinės tarnybos – bausmė mirtis.
Jei dešimtininkas ar šimtininkas paėmė žmogų, kuriam nepriklauso šaukimas, arba priėmė karališkam žygiui samdinį,kaip pamainą – tai šis šimtininkas ar dešimtininkas baudžiamas mirtimi.
Draudžiama niokoti svetimą sodą. Bauda- ½ mina sidabro.
Draudžiama ganyti galvijus neleistinam lauke. Bauda – 20 gurų grūdų už kiekvieną ploto burą, jeigu tai nutiko ankstyvą pavasarį, arba 60gurų grudų, jeigu vasarą arba rudenį. Be to derlių nuo sugadinto lauko nuima pats piemuo.
Arendatoriaus apsaugą nuo gamtos stichijų - jie tais metais buvo atleidžiami nuo mokesčių.
Daugelio asirologų (mokslininkai kurie specializuojasi senoves Asirijos,Babilono,Mesopotamijos tyrimų srityje) nuomonė ,kad Chammurapis, gali būti Biblijoje aprašytas karalius Amrafelomas (Pradžios, 14 dalis ), karalius, prieš kurį kariavo Abraomas,gelbėdamas savo sūnėna Lotą.
Taigi, kaip visada , Biblija teisi. Archeologija eilinį kartą tai patvirtino: Mozė galėjo būti ir daugiau to, jis yra Penkiaknygės autorius.
.
