NEGYVOSIOS JŪROS RANKRAŠČIAI
Tokių, šiurpą keliančių vietų, kaip Negyvoji jūra, pasaulyje rasime nedaug ir jos pavadinimas daug, ką pasako. Kadaise šioje vietovėje buvo du miestai Sodoma ir Gomora, jų likimas kelia šiurpą ir siaubą, o vietiniai gyventojai šią vieta vadina - << prakeikta vieta >>.
1947m. beduinų berniukas vardu Muhamed ed-Dib, iš Taamire genties, išvargęs nuo ilgų pradingusios ožkos paieškų, netikėtai aptiko uolą. Kurioje aukščiau, nei jis galėjo pasiekti matėsi nedidelė olą. Pamanęs, kad ožka gali būti ten, jis į angą įmetė akmenį. Tuomet vietoj ožkos bliovimo pasigirdo dūžtančio molinio indo garsas. Užsiropštęs ant uolos ir patekęs į olos vidų, pamatė nemažai molinių indų, kuriuose aptiko daugybę odinių ritinių.
*
Muhamedas ed-Dibas
*
Pirmoji ola iki kasinėjimo darbų
Taip buvo surasti garsūs visame pasaulyje Vadi-Kumrano olų rankraščiai, kurių vardu jie ir buvo pavadinti.
*
Vienas iš indų, kuriame buvo rasti ritiniai
Iki šio radinio, mokslininkai-ateistai tvirtino, kad Bibliją kurią turime šiandien - ir Biblija, kuri buvo skaitoma prieš du tūkstančius metų yra absoliučiai skirtingos knygos. Jie stengėsi įrodyti, jog bėgant amžiams ir kaičiantis politinėms situacijoms, Biblija buvo daug kartų pakeista, papildyta, iš jos buvo daug kas pašalinta. Iš Biblijos, kaip istorinės knygos buvo dažnai šaipomasi. Na, o paprieštarauti jų teiginiams dažniausiai būdavo labai nelengva, tyrinėjantieji Bibliją iki Kumrano radinių rėmėsi rankraščiais: rankraščiu Didžiosios Britanijos muziejuje (895 m.po Kr.); dviem rankraščiais - esančiais Leningrado Viešojoje bibliotekoje (916 ir 1008 m. po Kr.) ir rankraščiu iš Alepo ( Arono Ben-Ašero kodeksas) - 10 a. po Kr. Visi kiti raštai datuojami 12-15 a. po Kr.
Kai archeologai paskelbė, kad Kumrano rankraščiai yra datuojami 4 a. iki Kr. ir 1 a. po Kr., įtampa mokslo pasaulyje padidėjo.Iš esmės, buvo iškelti du klausimai: 1. Ar Biblija yra patikima istorinė knyga, ar ne ? 2. Ar tikrai ji nepasikeitusi per daugelį amžių ?
Mokslinio tyrimo metu, tiriant Kumrano rankraščius, tvyrojo viso pasaulio ateizmo ir krikščionybės laukimo įtampa.
Taigi, Kumrane rastų Biblijos rankraščių amžius datuojamas 3 a. iki Kr. - 2 a. po Kr. Beveik visos rastos Šventojo Rašto knygos turėjo po keletą egzempliorių: Psalmyno - 50, Pakartoto įstatymo - 25, Izaijo - 19, Pradžios - 15, Išėjimo - 15, Kunigų - 8, Mažūjų (dvylikos)pranašų - 8, Danieliaus - 8, Skaičių - 6, Ezechielio - 6, Jonos - 5, Samuelio - 4, Jeremijo - 4, Rūtos - 4, Giesmių giesmės - 4, Raudų - 4, Teisėjų - 3, Karalių - 3, Jėzaus Navino - 2, Patarlių - 2, Ekleziasto - 2, Ezros - 1, Kronikų - 1.
Štai kokią išvadą dėl Kumrano radinių pateikė "tarybinis" akademikas I.D. Amusinas: <<Biblijos tekstų tyrimas atskleidė įsidėmėtiną faktą: šiuo metu seniausieji rankraščiai iš Kumrano, nepatvirtina ankstesnių teiginių, dėl nesuskaičiuojamų Biblijos pakeitimų, kuriuos mums siūlė Biblijos kritika >>. Kaip matote, netgi sovietmečiu buvo patvirtinta, kad Biblija mus pasiekė visiškai nepakitusi. Ką jau kalbėti apie vakarų mokslininkų pareiškimus, kurie nebuvo patyrę marksistinio-leninizmo ideologijos mokslo sferoje, jie rašė tiesiai - Kumrano radiniai yra didžiausias ir nenuginčijamas patvirtinimas, jog Biblija yra tiksli istorinė knyga. Šiuolaikinis pirmaujantis semitologas V. Olbraitas pavadino Kumrano atradimą - << didžiausiu Naujųjų Laikų atradimu>>.
Įspūdingas Biblijos teksto išsilaikymas, nežiūrint į visų laikų jo priešų pastangas, liudija, kad Biblija - tai ypatinga Knyga, kurios Autorius yra Pats DIEVAS.
Plačiau apie tai skaitykite čia
