ŠEŠIOLIKA BIBLIJOS APIBŪDINIMŲ KURIE JĄ IŠSKIRIA IŠ KITŲ KNYGŲ
<< Aš pareiškiu kiekvienam, kuris klauso šios knygos pranašystės žodžių: ,,Jeigu kas prie jų ką pridės, Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių, Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje.''>> (Apr. 22,18-19)
Kodėl būtent ši knyga yra ypatinga?
Esmė tame, kad Biblija turi keletą ypatingų skirtumų, kurie ją išskiria iš visų kitų knygų. Pažvelkime į šiuos faktus, kurie kalba patys už save. Taigi, šiandien Biblija yra:
Knyga leidžiama didžiausiu tiražu.Per dieną Biblijos tiražą sudaro - 32876 knygos (pasaulyje, kas sekundę, išleidžiama viena Biblija). Vien 20-ame amžiuje išleistų Biblijų kiekis skaičiuojamas dešimtimis milijardų. Statistika rodo, kad po šios Knygos <<seka>> Mao Dzedūno darbai, kurie jai nusileidžia keliasdešimt tūkstančių kartų.
Knyga išversta į daugiausiai pasaulio kalbų. Šiandien ji išversta į daugiau kaip 2036 pasaulio kalbas ir tarmes.
Labiausiai skaitoma Knyga . Nežiūrint į tokį didelį tiražą, Biblijos paklausa pastoviai viršiją pasiūlą, leidimo bendrovės yra priverstos kasmet didinti tiražus.
Pati populiariausia Knyga. Iš literatūros istorijos žinome, kad kiekvienas laikotarpis turėjo savas ypatingai populiarias knygas. Tačiau bėgant metams susidomėjimas jomis pradingdavo. Na, o Biblija jau beveik 2000 metų naudojasi vis augančiu susidomėjimu ir populiarumu. Šiai dienai Biblija - Knyga Nr.1.
Labiausiai prieinama Knyga. Šiandien mes neįvardinsime knygos, kurią su vienodu susidomėjimu skaitytų Sibiro glūdumoje gyvenanti mažaraštė kaimo močiutė ar didmiesčio akademikas. Ir jų supratimas apie Biblijoje išdėstytas tiesas ir įvykius praktiškai nesiskiria. Bibliją galima skaityti ir suprasti be jokio ypatingo pasiruošimo. Pabandykite neturėdami specialaus išsilavinimo perskaityti fizikos arba chemijos veikalą, išsiaiškinti poezijos subtilybes, ar nepasimesti metraščių ir kronikų istoriniuose įvykiuose.
Knyga turinti didžiausią žanrų įvairovę. Biblija stebina kiekvieną skaitytoją savo literatūrinių žanrų įvairovę, tai: istorinė kronika (KARALIŲ KNYGOS), lyrika ir poezija (GIESMIŲ GIESMĖS, PSALMYNAS), patarlės (SALIAMONO IR EKL. ), biografijos (EVANGELIJA), dienoraščiai (DIENYNAI, APAŠTALŲ APREIŠKIMAI), alegorija (ATVIRUMO PRANAŠYSTĖS, PRANAŠŲ KNYGA), įstatymai (LEVITO, SKAIČIŲ...) ir kt. Nei vienoje knygoje nerasite visų šių žanrų kartu, net ir 2-3 žanrai esantys kartu viename kūrinyje yra retenybė. Dėl tokios žanrų įvairovės, Bibliją galima skaityti kiekviename mūsų gyvenimo laikotarpyje, ir būnant blogos nuotaikos, ir ieškant atsakymų į visus iškilusius dvasinius klausimus.
Knyga turinti daugiausiai autorių. Šią knygą parašė daugiau kaip 40 autorių. Tarp jų buvo karalių (Saliamonas, Dovydas), piemenų (Ąmosas), gydytojų (Lukas), žvejų (Petras, Jonas), pulkininkų (Jezus Navinas), vadų (Moisiejus) ir daugelis kitų.
Ilgiausiai rašyta Knyga: Bibliją sudarančios knygos buvo rašomos nuo 15 a. pr. Kr. , iki 1 a. po Kr. , tai yra 1600 metų.
Neturinti prieštaros, vienalypė Knyga. Bibliją rašė daugiau nei 40 autorių, kurie gyveno skirtinguose laikotarpiuose, turėjo skirtingą išsilavinimą ir skirtingą socialinę padėtį, buvo įvairių tautybių ir skirtingų kultūrinių tradicijų. Nežiūrint į tai, savo raštuose jie ne tik neprieštarauja vienas kitam, bet ir papildo vienas kitą. Koks būtų rezultatas, jeigu vienai temai nagrinėti paimtume 40-ties skirtingų autorių darbus? Kiek įvairiausių nuomonių ir įvairiausių faktų galėtume sutikti? Nežiūrint net į tai, kad laikui bėgant mokslas juda į priekį ir nauji faktai keičia senus. O jeigu pažvelgtume dar giliau ir pamėgintume ištyrinėti kokią nors mokslinę problemą, ir tyrinėjimui paimtume 40-ties autorių darbus, kurie gyveno skirtingais amžiais, tai ar galėtume sutikti vieningą jų požiūrį ? Į šį klausimą atsakykite patys. Šio nuostabaus vienybės ir pilnatvės fenomeno, negalėjo paaiškinti net patys aršiausi sovietmečio Biblijos priešininkai.
Didžiausios apimties Knyga. Šventąjį Raštą sudaro 66-šios knygos ir iš visų buvusių ir esančių knygų, pagal savo apimtį ji užima pirmąją vietą.
Labiausiai komentuojama Knyga. Dažnai įvairioms istorinėms, filosofinėms ar meninėms knygoms yra rašomi komentarai, todėl jų turinys dažniausiai viršija tos knygos turinį. Kuo daugiau komentarų yra parašyta apie knygą, tuo ji vertingesnė. Tai ir parodo koks yra susidomėjimas viena ar kita knyga. Biblija šiai dienai pripažinta - kaip knyga turinti daugiausia komentarų. Vien tik Oksfordo bibliotekoje apaštalo Jono 1-ajam laiškui yra parašyta tiek tyrinėjimo komentarų, kad jie užima didesnę nei 20-ies kvadratinių metrų patalpą.
Pati brangiausia Knyga. Sinajaus Kodeksas (senasis Biblijos rankraštis) yra pati brangiausia knyga pasaulyje, kurį sovietinė valdžia 1923 m. pardavė Didžiajai Britanijai už penkis šimtus dešimt tūkstančių dolerių. ( to meto dolerio kursu)
Pati pigiausia Knyga. Biblija vienu metu yra ir brangiausia, ir pigiausia knyga, o jos milijoniniai tiražai yra platinami visiškai nemokamai.
Labiausiai draudžiama Knyga. Biblija yra labiausiai draudžiama knyga, nežiūrint į didelį jos pripažinimą ir paklausą. Istorijoje nėra pavyzdžių, kurie bylotų, kad 2-jų tūkst. metų laikotarpyje, prieš kokią nors knygą, būtų išleista tiek daug valstybinių įstatymų, o su pažeidėjais būtų žiauriai susidorota. Paradoksalu tai, jog Bibliją draudė ne tik krikščionybės priešininkai, bet ir pati oficialioji krikščionių bažnyčia! Prie tokių bažnytinių įstatymų dalinai priskiriamas ir 1229 m. Tulūzos susirinkimo sprendimas. Tuomet Biblija buvo uždrausta ir aukštuomenės sluoksniams. Už šio įstatymo nesilaikymą buvo baudžiama mirtimi. Praėjus penkiolikai metų, 1244 m. Terakonijos susirinkimas, Šventąjį raštą uždraudė ir dvasininkijai. Štai tipiškas to meto pavyzdys: vieno vyskupo įsakymu, buvo sudegintas visas Biblijos tiražas. Kadangi buvo bijoma, jog knygos patekę į žmonių rankas atskleis tikrąją tiesą apie bažnyčią, kad ji nesilaiko Dievo Žodžio ir yra toli nuo tiesos. Iš to meto, pasaulietiškų valstybinių įstatymų, galima būtų paminėti imperatoriaus Diokletiano nurodymą, 303 m.po Kr., kuris draudė laikyti ir skaityti Bibliją. Nesilaikantieji nurodymo buvo baudžiami mirtimi. Taip pat, 1793 m. Prancūzijos vyriausybės nurodymas - deginti visas Biblijas, o jų savininkus, toliau besilaikančius Dievo Žodžio, bausti mirtimi. Šis įstatymas tęsėsi iki 1797 m. Vyriausybė buvo priversta jį panaikinti, kadangi visuomenės moralinė ir dvasinė būsena buvo pasiekusi neįtikėtinai žemą lygį. 1930 m. tokie įstatymai galiojo ir Rusijoje.
Pati tiksliausia Knyga.Nežiūrint į didžiausią Biblijos kritiką, kuri sovietiniais metais buvo ypatingai didelė, šiai dienai absoliučiai visų yra pripažinta, kaip viena iš tiksliausių senovės istorijos šaltinių.
Pranašystės Knyga. Pranašystės, pasak vieno iš mokslininkų, Biblijai suteikia Dieviškumo žymę. Remiantis skaičiavimais, Šventajame Rašte yra daugiau nei 3000 pranašysčių, kuriose kalbama apie: Babiloną, Romą, Graikiją, Asiriją, JAV, Turkiją, Egiptą, Arabų Halifatą, tai pat apie Jeruzalę, Fivamą, Memfį ir t.t. Taip pat apie asmenybes, tokias kaip: Aleksandras Makedonietis, Kiras, Nebukadnecaras. Religijas: Chananiečių, Egiptiečių, Babilono ir kt. Be to, Biblijos pranašystės apima ir gamtos kataklizmus, bažnyčios istoriją, Evangelijos platinimo raidą visoje mūsų planetoje. Biblijos pranašystės išsiskiria iš kitų, buvusių ir dabar esančių, pranašautojų iš rytų,astrologų, magų, burtininkų, būrėjų, aiškiaregių, taip pat Nostradamo tuo, kadpranašystes esančias Šventajame Rašte gali suprasti kiekvienas, kuris remsis tik Biblija ir pasaulio istorija. Biblijos pranašysčių negalima ir neįmanoma aiškinti skirtingai (jeigu žinoma, specialiai nesilaikoma šio tikslo!), kadangi jos išsiskiria ypatingu aiškumu ir tikslumu. Pavyzdžiui, perskaitykite Ez.26:3-5, Jer.51:37, Nah.1:8, Mt.24:7,14 ir jūs patys sužinosite jų prasmę. Taigi, Biblija turi keletą nuostabių ypatumų, kurie ją iš esmės išskiria iš visų kitų knygų. Tačiau vienas iš pagrindinių Biblijos ypatumų yra - jos įtaka valstybių, tautų ir atskirai kiekvieno žmogaus vystymuisi. Palyginkite šiuolaikines krikščioniškas valstybes su valstybėmis išpažįstančiomis kitas religijas. Štai viena grupė: JAV, Kanada, Vakarų Europa, o kita: Afrikos šalys ir jų pagoniškieji kultai, Azija - islamas, budizmas ir induizmas, buvusi TSRS ir kitos socialistinės - ateistinės orientacijos šalys. Gyvenimo ir išsivystymo lygio skirtumas tarp šių valstybių yra akivaizdus. Maža to, valstybės esančios pirmoje grupėje, taip pat turi savo skirtumų skalę. Valstybės, kuriose didžiąją dalį tikinčiųjų sudaro protestantai (ypatingai garbinantys Bibliją): JAV, Kanada, Vokietija, Švedija, Didžioji Britanija, savo išsivystymu lenkia katalikiškas ir provoslaviškas valstybes. Prie jų priskiriamos: Ispanija, Meksika, Brazilija, Peru, Bulgarija, Jugoslavija, Rumunija ir daugelis kitų valstybių.
Plačiau apie tai skaitykite čia
